Nuotolinės konsultacijos
„Panerio klinikoje“ teikiamos konsultacijos nuotoliu su vaizdo kamera. Kuo ypatinga ši konsultacijos forma?
Nuotolinės konsultacijos nuo įprastų konsultacijų iš esmės tuo ir skiriasi, kad vyksta internetinėje erdvėje, o ne „veidas į veidą“ kabinete. Tai asmens susitikimas su psichologu ar psichoterapeutu ieškant sau svarbių atsakymų „gyvenimo kelionėje“ ar problemų sprendimo būdų. Paprastai konsultacija trunka 50-60 min., o konkrečios sąlygos aptariamos su kiekvienu klientu individualiai pagal išsikeltus tikslus ir poreikius. Vienas iš tokios konsultacijos privalumų – galima laisvai pasirinkti erdvę (pvz., namų aplinka ar darbo kabinetas pietų pertraukos metu). Taip pat sutaupoma laiko, nes nereikia niekur važiuoti. Šiais laikais nebūtina turėti net kompiuterio, pakanka turėti telefoną su internetine prieiga.
Kokie žmonės dažniausiai renkasi konsultacijas nuotoliu?
Lietuvoje nemažėja emigracija, kur žmonės neretai susiduria su įvairiais sunkumais, pvz., kultūriniais skirtumais, adaptacijos sunkumais, namų bei artimųjų ilgesiu, sustiprėjusiu vienišumo jausmu, depresiškumu ar nerimu, kai kuriems iškyla gyvenimo prasmės klausimas. Dar viena aktuali problema kyla iš to, kad užsienyje žmonės siekdami užsidirbti, ne visada renkasi širdžiai mielą darbą, neretai dirba ilgas darbo valandas, patiria daug streso ir sulaukę savaitgalio ar poilsio dienų stengiasi atsipalaiduoti. Neretai atsipalaidavimas tampa bare ar draugų kompanijoje praleidžiamo laiko vartojant alkoholį ar kitas narkotines medžiagas sinonimu. Tokia darbo – atsipalaidavimo rutina gana greitai gali įklampinti žmones į priklausomybių liūną. Kadangi ne visi yra įsisavinę užsienio kalbą tiek, kad galėtų konsultuotis kitoje šalyje, neretai psichologinės pagalbos ieško Lietuvoje. Dalis žmonių įvardija ir gerą paslaugos kainos ir kokybės santykį. „Panerio klinikoje“ konsultavosi nemažai emigrantų iš Anglijos, Airijos, Danijos, Norvegijos. Buvo konsultacijų ir iš Kinijos. Tikėtina, kad nuotolinių konsultacijų žemėlapis artimiausiu metu taps dar įvairesnis.
Be emigrantų, nuotolines konsultacijas kartais renkasi ir tie žmonės, kurie gyvena Lietuvoje, tačiau dalį laiko praleidžia užsienyje ar kurių darbo vieta gali keistis. Šie žmonės paprastai lanko individualias konsultacijas, tačiau siekdami didesnio terapijos efektyvumo, kurį užtikrina reguliarumas ir pastovumas, išvykų metu darbą tęsia nuotoliu.
Kartais žmonės nori konsultuotis pas konkretų specialistą. Jei jis gyvena kitame mieste, o galimybės kartą per savaitę važiuoti konsultuotis yra ribotos, nuotolinės konsultacijos gali tapti viena iš išeičių.
Kaip manote, ar skiriasi individualių ir nuotolinių konsultacijų efektyvumas?
Šis klausimas aktualus tiek besikonsultuojantiems asmenims, tiek ir konsultantams. Klientai kartais išsako baimę, kad nuotolinė konsultacija nebus tokia efektyvi. Kai kurie nori bent pirmai konsultacijai susitikti kabinete, kad vėliau galėtų tęsti konsultacijas nuotoliu. Kartais tos baimės išnyksta tiesiog pradėjus konsultacijas internetinėje erdvėje ir pajutus, kad mezgasi ryšys – galbūt ne toks, kaip bendraujant tiesiogiai, tačiau unikalus, patikimas, emociškai svarbus.
Kaip konsultantė, taip pat jaučiu, kad susitikdama su klientu kabinete, jaučiuosi turinti didesnes galimybes kurti santykį, pajusti emocinį foną, perteikti emocinę paramą ir supratimą. Pvz.: nuotolinės konsultacijos metu negali paduoti servetėlės verkiančiam klientui. Esu turėjusi konsultacijų, kurių metu nebuvo galimybės matyti vaizdą, konsultacija vyko tik žodžiu. Tikrai kartais norėdavosi matyti žmogaus veidą, akis. Vis dėlto, yra kitų būdų kaip atliepti kliento emocijas, poreikius ir sukurti terapinį ryšį.
Kol kas šioje srityje atlikta labai mažai mokslinių tyrimų. Shepler su bendraautoriais (2016) vieni pirmųjų pabandė ištirti nuotolinių konsultacijų fenomeną. Jie pasirinko terapijos efektyvumui svarbius veiksnius – empatiją, dėmesingumą ir saugumo jausmą. Buvo keliama prielaida, kad individualių konsultacijų metu šie terapiniai elementai pasireikš stipriau nei nuotolinių konsultacijų metu. Vis dėlto, tiriamųjų atsakymai parodė, kad empatijos, dėmesingumo ir jaučiamo saugumo rodikliai nepriklausė nuo konsultacijos tipo. Galbūt nuotolinių konsultacijų metu suveikia „traukinio fenomenas“, kai žmonės lengviau atsiveria žmogui, kurio nepažįsta ir kurio greičiausiai nebepamatys ateityje? Į šiuos ir kitus klausimus lauksime daugiau mokslu pagrįstų atsakymų.
Į klausimus atsakė psichologė Kristina Ušackienė
Naudota literatūra:
Shepler D.K. ir kt. Perceptions of The Therapist in a Virtual World: An Exploratory Analog Study. The Humanistic Psychologist, 2016, Vol. 44, No. 2, 164-176.
Nuotolinės konsultacijos nuo įprastų konsultacijų iš esmės tuo ir skiriasi, kad vyksta internetinėje erdvėje, o ne „veidas į veidą“ kabinete. Tai asmens susitikimas su psichologu ar psichoterapeutu ieškant sau svarbių atsakymų „gyvenimo kelionėje“ ar problemų sprendimo būdų. Paprastai konsultacija trunka 50-60 min., o konkrečios sąlygos aptariamos su kiekvienu klientu individualiai pagal išsikeltus tikslus ir poreikius. Vienas iš tokios konsultacijos privalumų – galima laisvai pasirinkti erdvę (pvz., namų aplinka ar darbo kabinetas pietų pertraukos metu). Taip pat sutaupoma laiko, nes nereikia niekur važiuoti. Šiais laikais nebūtina turėti net kompiuterio, pakanka turėti telefoną su internetine prieiga.
Kokie žmonės dažniausiai renkasi konsultacijas nuotoliu?
Lietuvoje nemažėja emigracija, kur žmonės neretai susiduria su įvairiais sunkumais, pvz., kultūriniais skirtumais, adaptacijos sunkumais, namų bei artimųjų ilgesiu, sustiprėjusiu vienišumo jausmu, depresiškumu ar nerimu, kai kuriems iškyla gyvenimo prasmės klausimas. Dar viena aktuali problema kyla iš to, kad užsienyje žmonės siekdami užsidirbti, ne visada renkasi širdžiai mielą darbą, neretai dirba ilgas darbo valandas, patiria daug streso ir sulaukę savaitgalio ar poilsio dienų stengiasi atsipalaiduoti. Neretai atsipalaidavimas tampa bare ar draugų kompanijoje praleidžiamo laiko vartojant alkoholį ar kitas narkotines medžiagas sinonimu. Tokia darbo – atsipalaidavimo rutina gana greitai gali įklampinti žmones į priklausomybių liūną. Kadangi ne visi yra įsisavinę užsienio kalbą tiek, kad galėtų konsultuotis kitoje šalyje, neretai psichologinės pagalbos ieško Lietuvoje. Dalis žmonių įvardija ir gerą paslaugos kainos ir kokybės santykį. „Panerio klinikoje“ konsultavosi nemažai emigrantų iš Anglijos, Airijos, Danijos, Norvegijos. Buvo konsultacijų ir iš Kinijos. Tikėtina, kad nuotolinių konsultacijų žemėlapis artimiausiu metu taps dar įvairesnis.
Be emigrantų, nuotolines konsultacijas kartais renkasi ir tie žmonės, kurie gyvena Lietuvoje, tačiau dalį laiko praleidžia užsienyje ar kurių darbo vieta gali keistis. Šie žmonės paprastai lanko individualias konsultacijas, tačiau siekdami didesnio terapijos efektyvumo, kurį užtikrina reguliarumas ir pastovumas, išvykų metu darbą tęsia nuotoliu.
Kartais žmonės nori konsultuotis pas konkretų specialistą. Jei jis gyvena kitame mieste, o galimybės kartą per savaitę važiuoti konsultuotis yra ribotos, nuotolinės konsultacijos gali tapti viena iš išeičių.
Kaip manote, ar skiriasi individualių ir nuotolinių konsultacijų efektyvumas?
Šis klausimas aktualus tiek besikonsultuojantiems asmenims, tiek ir konsultantams. Klientai kartais išsako baimę, kad nuotolinė konsultacija nebus tokia efektyvi. Kai kurie nori bent pirmai konsultacijai susitikti kabinete, kad vėliau galėtų tęsti konsultacijas nuotoliu. Kartais tos baimės išnyksta tiesiog pradėjus konsultacijas internetinėje erdvėje ir pajutus, kad mezgasi ryšys – galbūt ne toks, kaip bendraujant tiesiogiai, tačiau unikalus, patikimas, emociškai svarbus.
Kaip konsultantė, taip pat jaučiu, kad susitikdama su klientu kabinete, jaučiuosi turinti didesnes galimybes kurti santykį, pajusti emocinį foną, perteikti emocinę paramą ir supratimą. Pvz.: nuotolinės konsultacijos metu negali paduoti servetėlės verkiančiam klientui. Esu turėjusi konsultacijų, kurių metu nebuvo galimybės matyti vaizdą, konsultacija vyko tik žodžiu. Tikrai kartais norėdavosi matyti žmogaus veidą, akis. Vis dėlto, yra kitų būdų kaip atliepti kliento emocijas, poreikius ir sukurti terapinį ryšį.
Kol kas šioje srityje atlikta labai mažai mokslinių tyrimų. Shepler su bendraautoriais (2016) vieni pirmųjų pabandė ištirti nuotolinių konsultacijų fenomeną. Jie pasirinko terapijos efektyvumui svarbius veiksnius – empatiją, dėmesingumą ir saugumo jausmą. Buvo keliama prielaida, kad individualių konsultacijų metu šie terapiniai elementai pasireikš stipriau nei nuotolinių konsultacijų metu. Vis dėlto, tiriamųjų atsakymai parodė, kad empatijos, dėmesingumo ir jaučiamo saugumo rodikliai nepriklausė nuo konsultacijos tipo. Galbūt nuotolinių konsultacijų metu suveikia „traukinio fenomenas“, kai žmonės lengviau atsiveria žmogui, kurio nepažįsta ir kurio greičiausiai nebepamatys ateityje? Į šiuos ir kitus klausimus lauksime daugiau mokslu pagrįstų atsakymų.
Į klausimus atsakė psichologė Kristina Ušackienė
Naudota literatūra:
Shepler D.K. ir kt. Perceptions of The Therapist in a Virtual World: An Exploratory Analog Study. The Humanistic Psychologist, 2016, Vol. 44, No. 2, 164-176.
©2017 Panerio Klinika
