Ar miegas = sveikata?
Miegas yra vienintelė galimybė smegenims pailsėti, sutvarkyti dienos metu gautą informaciją, pasiruošti naujai dienai. Nemiga, trunkanti mėnesius, blogina sveikatą, nes silpnėja imunitetas, dėl organizmo atsparumo sumažėjimo dažniau segama virusinėmis ir peršalimo ligomis. Miego sutrikimas – tai ilgalaikis stresas galvos smegenims, kurios dalyvauja širdies, žarnyno veiklos, arterinio kraujo spaudimo, cukraus ir cholesterolio lygio kraujyje reguliavime, hormonų išsiskyrime. |
|
Neretai miegas sutrinka dėl skausmo. Sutrikus miegui trinka psichikos pusiausvyra, žmonės greičiau pavargsta dienos metu, ypač trūksta energijos antroje dienos pusėje. Tampa sunku susikaupti ir atlikti kelis veiksmus vienu metu. Dėl miego sutrikimų lėtėja reakcijos greitis, dėl to daugėja eismo įvykių ir nelaimingų atsitikimų buityje. Gali prasidėti depresija bei nerimo sutrikimai.
Šiandien, esant pašėlusiam gyvenimo tempui, dalis žmonių miega 4-5 val. ir vėl kimba į darbą. Ar miego trukmė svarbi sveikatai, gyvenimo kokybei ir darbingumui?
Kiekvieno asmens miego trukmė, kurios reikia, kad jaustųsi pailsėjęs, skiriasi - nėra recepto, kiek ilgai reikia miegoti. Miegą laikinai galima trumpinti, jei tai suteikia emocinį komfortą, žmogus turi tikslą ir yra motyvuotas ką nors nuveikti miego sąskaita. Ilgai trunkantis miego sutrumpinimas apie dvi valandas, palyginti su įprastine miego trukme, sukelia rimtus sutrikimus.
Kokia optimali miego trukmė?
Taigi optimali miego trukmė yra tokia, kuri suteikia poilsio jausmą ir gerą būdravimo bei darbingumo lygį. Dažnai miego trukmė ilgėja žiemą ir trumpėja vasarą, kai anksčiau švinta.
Per ilgas miegas nėra gerai. Pastebėta, kad daugiau nei 2 val. ilgesnė nei įprasta miego trukmė arba mieguistumas visą dieną ar kelis momentus dieną - tai rimtų miego ir budrumo ciklo sutrikimų ženklas, o jie dažnai yra pavojingesni sveikatai nei užmigimo pablogėjimas.
Kada dėl sutrikusio miego reikėtų kreiptis į gydytoją?
Reikia kreiptis į gydytoją, kai daugiau nei 3 savaites patiriate šiuo simptomus: iš vakaro sunku užmigti per 15-30 minučių, miegas paviršutiniškas (viską girdžiu), naktį dažnai prabundama (žmogus 2-3 kartus eina į tuoletą, rūko, valgo), prabunda gerokai anksčiau nei reikėtų keltis, giliai įminga tik paryčiais, atsikėlus jaučiasi mieguistas, norisi dar pamiegoti ar numigti dienos metu.
Kaip gydoma nemiga? Kada reikia vaistų, o kada galima išsiversti ir be jų?
Nemigos neretai atsiranda dėl blogos miego higienos ar dėl adaptacijos sutrikimų. Visada verta pagalvoti apie tinkamą miegoti vietą ir laiką, apie galimus miego trukdžius, sukeltus aplinkos veiksnių, kūno ligų, kai kurių vaistų vartojimo vakare. Svarbu įsiklausyti savo organizmo ir jausti, kada “miegas ateina”. Dažnais atvejais neverta pradėti nuo medikamentų.
Kokiais vaistais gydoma nemiga, kuo jie skiriasi, ar galima priprasti prie migdomųjų tablečių?
Gydymą skiria šeimos gydytojas ar gydytojas-psichiatras.
Mano praktikoje vis dar pasitaiko klientų, kurie vartoja mamos, tetos ar kaimyno vaistus.
Kiekvieno žmogaus nemiga yra unikali ir gydymas turi būti paskirtas tam žmogui individualiai pagal nemigos tipą, amžių, darbo pobūdį, kitas lydinčias ligas, vartojamus medikamentus ir t.t.
Apie ilgalaikės nemigos gydymą papasakosiu kitame straipsnelyje.
Pagarbiai,
Jūsų gydytoja-psichiatrė Aneta Railienė
Šiandien, esant pašėlusiam gyvenimo tempui, dalis žmonių miega 4-5 val. ir vėl kimba į darbą. Ar miego trukmė svarbi sveikatai, gyvenimo kokybei ir darbingumui?
Kiekvieno asmens miego trukmė, kurios reikia, kad jaustųsi pailsėjęs, skiriasi - nėra recepto, kiek ilgai reikia miegoti. Miegą laikinai galima trumpinti, jei tai suteikia emocinį komfortą, žmogus turi tikslą ir yra motyvuotas ką nors nuveikti miego sąskaita. Ilgai trunkantis miego sutrumpinimas apie dvi valandas, palyginti su įprastine miego trukme, sukelia rimtus sutrikimus.
Kokia optimali miego trukmė?
Taigi optimali miego trukmė yra tokia, kuri suteikia poilsio jausmą ir gerą būdravimo bei darbingumo lygį. Dažnai miego trukmė ilgėja žiemą ir trumpėja vasarą, kai anksčiau švinta.
Per ilgas miegas nėra gerai. Pastebėta, kad daugiau nei 2 val. ilgesnė nei įprasta miego trukmė arba mieguistumas visą dieną ar kelis momentus dieną - tai rimtų miego ir budrumo ciklo sutrikimų ženklas, o jie dažnai yra pavojingesni sveikatai nei užmigimo pablogėjimas.
Kada dėl sutrikusio miego reikėtų kreiptis į gydytoją?
Reikia kreiptis į gydytoją, kai daugiau nei 3 savaites patiriate šiuo simptomus: iš vakaro sunku užmigti per 15-30 minučių, miegas paviršutiniškas (viską girdžiu), naktį dažnai prabundama (žmogus 2-3 kartus eina į tuoletą, rūko, valgo), prabunda gerokai anksčiau nei reikėtų keltis, giliai įminga tik paryčiais, atsikėlus jaučiasi mieguistas, norisi dar pamiegoti ar numigti dienos metu.
Kaip gydoma nemiga? Kada reikia vaistų, o kada galima išsiversti ir be jų?
Nemigos neretai atsiranda dėl blogos miego higienos ar dėl adaptacijos sutrikimų. Visada verta pagalvoti apie tinkamą miegoti vietą ir laiką, apie galimus miego trukdžius, sukeltus aplinkos veiksnių, kūno ligų, kai kurių vaistų vartojimo vakare. Svarbu įsiklausyti savo organizmo ir jausti, kada “miegas ateina”. Dažnais atvejais neverta pradėti nuo medikamentų.
Kokiais vaistais gydoma nemiga, kuo jie skiriasi, ar galima priprasti prie migdomųjų tablečių?
Gydymą skiria šeimos gydytojas ar gydytojas-psichiatras.
Mano praktikoje vis dar pasitaiko klientų, kurie vartoja mamos, tetos ar kaimyno vaistus.
Kiekvieno žmogaus nemiga yra unikali ir gydymas turi būti paskirtas tam žmogui individualiai pagal nemigos tipą, amžių, darbo pobūdį, kitas lydinčias ligas, vartojamus medikamentus ir t.t.
- Trumpalaikei nemigai gydyti dažniausiai skiriami specifiniai selektyvieji migdomieji vaistai, kurie trumpina užmigimo trukmę ir normalizuoja miegą. Jie nesutrikdo fiziologinės miego struktūros. Per pirmas kelias miego valandas vaistas organizme visiškai suskyla ir sukuria fiziologinį miegą, todėl jis nesukelia mieguistumo, atminties pablogėjimo ar raumenų silpnumo dieną. Ryte žmogus jaučiasi pailsėjęs ir darbingas. Be to, šie vaistai turi menką sąveika su kitais kartu vartojamais vaistais.
- Trumpalaikei nemigai gydyti skiriami ir raminamieji vaistai, ypač benzodiazepinai. Ypač kai nemigą lydi nerimas, įtampa. Tačiau dažnai dienos metu jie sukelia mieguistumą bei raumenų silpnumą, o vartojant ilgiau kaip 3 mėn. blogina atmintį ir suvokimą, dėmesio koncentraciją, trikdo smulkius rankų pirštų judesius (dreba pirštai, sunku paimti monetą, įverti į adatą siūlą, rašyti).
Apie ilgalaikės nemigos gydymą papasakosiu kitame straipsnelyje.
Pagarbiai,
Jūsų gydytoja-psichiatrė Aneta Railienė
©2017 Panerio Klinika
